Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai tęsia gaisrų prevencinę iniciatyvą „Saugūs namai“. Šįkart kalbinome Savičiūnų ugniagesių komandos vadovą Valdemarą Taraškevič, kuris lankė gyventojus jų namuose, montavo dūmų detektorius, aiškino apie jų veikimą ir svarbą bei dalijosi patarimais, kaip apsisaugoti nuo gaisrų.

Gal galite papasakoti apie prevencinę iniciatyvą- kur vyko, kiek aplankėte žmonių, kiek detektorių užkabinote?

Šių metų lapkričio, gruodžio mėnesiais vykdėme prevencinę akciją Vilniaus rajono Rukainių seniūnijoje. Lankėme socialiai remtinas šeimas ir vienišus gyventojus. Jiems dovanojome ir montavome dūmų detektorius, o kartu tikrinome elektros instaliaciją, kaminus, dūmtraukius, krosneles bei židinius. Vien tik gruodžio 6 dieną apsilankėme 22-uose namuose ir vertinome, ar juose saugu. Su gyventojais kalbėjome ne tik apie dūmų detektorių svarbą, bet ir apie priešgaisrinę saugą apskritai, siekdami, kad žmonės elgtųsi sąmoningiau ir atsakingiau.

Kodėl tokios prevencinės iniciatyvos svarbios?

Tokios prevencinės iniciatyvos yra itin svarbios, nes vis dar nemaža dalis gyventojų neturi dūmų detektorių. Žmonės dažnai neįvertina, kad šis nedidelis prietaisas gali išgelbėti gyvybę. Naktį, miegant, kylant gaisrui žmogus ne visada pajunta dūmų kvapą, o detektorius sureaguoja akimirksniu – tai leidžia anksčiau pabusti, sureaguoti ir saugiai pasišalinti, kol ugnis dar neišplitusi. Pirmiausia gaisro pradžioje kaupiasi dūmai, o liepsnos išryškėja vėliau. Dūmų detektoriai padeda išvengti ne tik didelių materialinių nuostolių, bet svarbiausia – apsaugo žmonių sveikatą ir gyvybę.

Kuo ši prevencinė akcija buvo ypatinga?

Ši prevencinė akcija buvo ypatinga tuo, kad galėjome iš arti įvertinti gyventojų namų saugumą ir paraginti juos labiau pasirūpinti savo aplinka. Daug dėmesio skyrėme socialinės rizikos šeimoms: stebėjome, ar jų elgesys nekelia papildomo pavojaus – ar nerūkoma patalpų viduje, ar nepiktnaudžiaujama alkoholiu, ar nelaikomi degūs daiktai per arti krosnių. Manau, ugniagesiams-gelbėtojams labai svarbu pažinti savo rajono gyventojus, jų namų būklę ir privažiavimus, kad kilus gaisrui galėtume reaguoti kuo greičiau ir efektyviau.

Prevencijos metu pastebėjome ir dar vieną svarbų dalyką – priešingai nei savivaldybės darbuotojams, ugniagesiams duris atvėrė visi gyventojai. Tai labai džiugina ir parodo, kad Vilniaus rajone žmonės mumis pasitiki ir vertina mūsų darbą. Socialinės rizikos šeimas ir vienišus gyventojus lankėme kartu su Rukainių seniūnijos atstove Katažyna Janina Bžozovska.

Kodėl ši akcija nukreipta būtent į socialiai remtinas šeimas?

Mūsų vykdoma akcija nukreipta į socialiai remtinas šeimas todėl, kad jos dažniau stokoja žinių apie priešgaisrinę saugą ir, deja, ne visada turi finansinių galimybių tinkamai pasirūpinti savo būstu. Kai kuriems gyventojams sudėtinga susitvarkyti elektros instaliaciją ar krosnį, tačiau net ir turint ribotus išteklius galima padaryti bazinius dalykus – išsivalyti kaminus, prižiūrėti krosnis, nelaikyti degių daiktų prie šilumos šaltinių. Tokios pastangos ženkliai sumažina gaisro riziką.

Pastebėjome, kad vieniši rajono gyventojai dažniau laikosi saugumo reikalavimų: turi dūmų detektorius, tvarkingus pečius ir prižiūrėtus kaminus. Tuo tarpu socialinės rizikos šeimose saugumo lygis neretai būna žemesnis. Žinoma, negalima visų vertinti vienodai – buvo ir tvarkingų, atsakingai gyvenančių žmonių. Vis dėlto pasitaikė ir tokių, kurie rūko namuose, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena netvarkingai, turi neprižiūrėtus dūmtraukius ar seną, nesaugią elektros instaliaciją.

Tikimės, kad mūsų apsilankymas suteikė naudos – kad žmonės susimąstys ir bent minimaliai atsižvelgs į pateiktus patarimus, o tai galbūt padės išvengti nelaimės.

Su kokiomis dažniausiomis rizikomis susiduria tokios šeimos?

Deja, socialinės rizikos šeimos ar asmenys dažnai nenori imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti gaisro pavojų. Daugelis nesuvokia, kad kai kurias priemones galima atlikti patiems, tam nereikia nei specialių žinių, nei didelių finansinių išteklių. Pavyzdžiui, dūmtraukį galima išsivalyti savarankiškai, o pažeistas vietas sutvarkyti molio skiediniu. Anksčiau pečiai būdavo mūrijami iš molio ir smėlio priemaišų, tad net paprasti remonto darbai šiandien nėra sudėtingi.

Žmonės gali gyventi kukliai, bet atsakingai. Viena aplankyta močiutė – nors jos buitis labai paprasta – rūpinasi namų sauga: šalia pečiaus nelaiko degių daiktų. Tai puikus pavyzdys, kad svarbiausia yra noras ir atsakingas požiūris, o ne finansinės galimybės.

Kokių pavojingiausių situacijų tenka pamatyti tokių vizitų metu?

Dažniausiai pavojingiausia gyventi namuose, kuriuose nesutvarkytas pečius arba netvarkinga elektros instaliacija – tai pagrindinės gaisrų priežastys. Taip pat labai rizikinga rūkyti namuose, ypač lovose, nes galite nepastebėti, kaip užmigsite, o nuo degančios nuorūkos gali įsiliepsnoti visi namai.

Kiek laiko realiai gali išgelbėti laiku suveikęs dūmų detektorius?

Dūmų detektorius suveikia vos tik patalpoje atsiranda dūmų – užsidega jo lemputė ir pasigirsta garsinis signalas. Jei žmogus pabunda, pamato dūmus ir iškart iškviečia ugniagesius, pagalba atvyksta labai greitai. Mūsų rajone įprastai 1 kilometrą įveikiame maždaug per minutę, todėl per 10–15 minučių, o dažnai ir greičiau, jau būname įvykio vietoje. Savičiūnuose ir aplinkinėse vietovėse į iškvietimus reaguojame akimirksniu, todėl dažniausiai atvykstame pirmieji.

Gaisrą, kuris dar pradinėje stadijoje, su mažesniu ugnies židiniu, yra daug lengviau lokalizuoti ir užgesinti nei tą, kuris jau įsiplieskęs atvira liepsna. Kuo didesnį pastato plotą apima ugnis, tuo sudėtingesnė tampa gesinimo operacija.

Pavyzdžiui, jei nuo krosnelės užsidega šalia laikomos malkos ir ugnis ima plisti sienos paviršiumi, atvykę dar galime spėti išsaugoti pastatą, net jei siena jau bus apdegusi. Tačiau jei ugnis spėjo persimesti į visą pastatą, gaisrą suvaldyti tampa kur kas sunkiau.

 Kokių dažniausių pažeidimų ar nesaugios buities klaidų pastebėjote?

Dažniausiai pastebėjome, kad prie dūmtraukių paliekami lengvai užsiliepsnojantys daiktai. Taip pat neretai dūmtraukiai įrengiami šalia medinių konstrukcijų, nors ten turėtų būti naudojamos metalinės ar kitos nedegios medžiagos. Pasitaiko atvejų, kai dūmtraukio zona apkalta lentomis, kurios yra degios. Šaltuoju metų laiku, kai pečius kūrenamas intensyviau, dūmtraukis stipriai įkaista, o šalia esančios medinės konstrukcijos gali užsiliepsnoti.

Kita dažna problema – nesandarus pečius ar dūmtraukis. Jeigu jame yra skylučių, įtrūkimų ar ertmių, per jas karštis ar net ugnis gali patekti į pastato konstrukcijas, taip sukeldamas realų gaisro pavojų

Kaip šeimos reaguoja į siūlomą pagalbą?

Dauguma šeimų reagavo teigiamai ir džiaugėsi, kad vykdome tokią prevencinę akciją. Buvo ir žmonių, kurie pirmiausia domėjosi, kiek kainuos dūmų detektorius. Ypač džiugu, kad socialinės rizikos šeimos ir asmenys įdėmiai klausėsi mūsų patarimų ir domėjosi, kaip galėtų pagerinti savo saugumą.

Ar per akciją teko susidurti su situacija, kai namuose buvo ypač nesaugu?

Labai pavojingų situacijų nepastebėjome. Tik keliuose namuose matėsi, kad jie prižiūrimi silpnai, tačiau kritinių, tiesioginę gaisro grėsmę keliančių veiksnių neužfiksavome.

Kokie namai būtų itin nesaugūs gyventi žmonėms?

Nesaugūs yra tokie namai, kuriuose netvarkingai įrengta elektros instaliacija, prie dūmtraukio matyti pajuodavę plyšiai ar kitokie perkaitimo požymiai, taip pat nesandariai užsidarančios krosnelės durelės. Tokios būklės įrenginiai gali greitai sukelti gaisrą ir kelti rimtą pavojų gyventojams.

 Kokias klaidas žmonės daro su detektoriais – pavyzdžiui, neteisingas tvirtinimas?

Pasitaiko atvejų, kai žmonės turi įrengtą dūmų detektorių, tačiau jis būna neįjungtas. Dažna klaida ir ta, kad pamirštama pakeisti detektoriaus elementus. Svarbu prisiminti: jei detektorius pradeda skambėti be priežasties, dažniausiai tai reiškia, kad reikia pakeisti jo elementus. Tokiais atvejais nereikia išmesti viso detektoriaus – pakanka įdėti naujas baterijas, kad prietaisas vėl veiktų patikimai.

 Kaip dažnai rekomenduojate tikrinti detektorių veikimą ir keisti baterijas?

Dūmų detektorius turėtų veikti nuolat, todėl svarbu jo veikimą tikrinti reguliariai. Mūsų dalijamuose detektoriuose baterijai senkant prietaisas pradeda skleisti garsinį signalą, todėl žmogus iškart supranta, kad reikia pakeisti elementus. Taip pat detektoriuje yra kontrolinė lemputė – jei ji nemirksi, vadinasi, prietaisas neveikia taip, kaip turėtų, ir būtina patikrinti jo veikimą arba pakeisti baterijas.

 Kas jus labiausiai motyvuoja dalyvauti tokiose prevencinėse iniciatyvose?

Labiausiai įkvepia galimybė išgelbėti gyvybes – parodyti, kad dūmų detektoriai nėra tik prietaisas, o reali apsauga nuo didelio gaisro. Kai žmonės saugūs, mums lengviau dirbti.

Kokių papildomų prevencinių veiksmų, jūsų nuomone, reikia Lietuvoje?

Labai svarbu stiprinti žmonių informavimą apie tai, kaip elgtis kilus gaisrui. Daugelis vis dar nežino, kokie veiksmai yra teisingi, o kurie gali tik padidinti pavojų. Ypač svarbu mokyti vaikus, kur skambinti pagalbos atveju ir ką daryti, nes gaisro metu jie neretai pasislepia spintose ar po lovomis, manydami, kad taip yra saugiau.

Taip pat būtina akcentuoti, kad gaisro metu žmonės dažnai pasimeta, ima panikuoti dėl turto ir priima neteisingus sprendimus. Daugiau prevencijos ir aiškių instrukcijų padėtų sumažinti tokių situacijų riziką bei apsaugoti žmonių gyvybes.

Ką žmonės galėtų padaryti jau šiandien, kad jų namai taptų saugesni?

Pirmas žingsnis – įsirengti dūmų detektorių, nes tai paprastas ir labai veiksmingas būdas laiku pastebėti gaisrą. Taip pat būtina prižiūrėti krosnių dūmtraukius, elektros instaliaciją, židinius ir krosnis. Jei kažkas užsidega, vadinasi, kažkur buvo neprižiūrėta arba laiku nepastebėta problema.

Reikėtų nepamiršti ir elektrinių prietaisų, ypač tokių kaip elektriniai paspirtukai – jie gali užsidegti dėl perkrovimo ar netinkamo krovimo. Reguliari priežiūra ir atsakingas naudojimas ženkliai sumažina riziką.