Modestas Dirsė dirba ugniagesiu-gelbėtoju Vilniaus rajono savivaldybės tarnyboje, o laisvalaikiu maratonuose gerina asmeninius rekordus ir siekia sporto meistro vardo.

Papasakokite, kur neseniai teko bėgti ir kokių pergalių ar įsimintinų rezultatų pavyko pasiekti?

Rudenį dalyvavau trijuose maratonuose. Vienas iš jų – Vilniaus maratonas, kuriame buvau antras. Už dviejų savaičių bėgau Varšuvos maratone, kuriame pasiekiau asmeninį rekordą ir buvau vienuoliktas bendroje įskaitoje. Praėjus keturioms savaitėms dalyvavau Frankfurto maratone, spalio 26 d., kur dar kartą pavyko pagerinti asmeninį rekordą.

Koks buvo Jūsų laikas Varšuvos ir Frankfurto maratonuose?

Mano asmeninis rekordas Varšuvos maratone – 2 valandos 23 minutės ir 45 sekundės. Frankfurte bėgdamas maratoną dar kartą pagerinau savo asmeninį rekordą, nes trasą įveikiau per 2 valandas 23 minutės ir 38 sekundes.

Įspūdingos pergalės, aktyvus laikotarpis – kaip pavyksta viską suderinti? Treniruotės, darbas, poilsis, mityba… Atrodo, kad para Jums turėtų būti ilgesnė nei 24 valandos!

Treniruojuosi čia, Lietuvoje, derindamas bėgimą su darbu. Kiek pavyksta atrasti laiko – tiek ir skiriu treniruotėms. Pasiruošimas maratonams intensyvus – vidutiniškai per savaitę nubėgu apie 180 kilometrų. Džiaugiuosi, kad šeima mane palaiko ir kantriai iškenčia šį intensyvų laikotarpį.

Gal bėgimas – šeimos tradicija? Ar dar kas nors iš Jūsų šeimos taip pat bėgioja?

Bėgioju vienintelis šeimoje. Tiesa, mano ketverių metų dukra neseniai pradėjo domėtis bėgimu – ji dalyvavo Vilniaus maratono vaikų 200 metrų bėgime.

Esate minėjęs, kad bėgimą pamėgote dar mokykloje, o studijų metais Vilniuje pradėjote treniruotis su treneriu. Ar pasitaiko dienų, kai visai nesinori bėgti – kai už lango tamsu, šalta ar lyja?

Motyvacija bėgti ateina ir dingsta – dažniausiai ją skatina naujovė. Aš bėgioju nuo 2012 m., tai jau keturiolikti metai sporto ir bėgimo. Naujo čia mažai, bet bėgioju toliau – ne dėl entuziazmo, o dėl disciplinos.

Kai artėja varžybos, motyvacija bėgti visada labai didelė. Dabar, kai iki pavasario varžybų dar liko laiko, motyvacija kiek mažesnė. Šiuo laikotarpiu treniruotės dažniausiai būna mažiau intensyvios, o per savaitę nubėgu 100–140 km, kai sezoniniu metu kilometražas gali siekti iki 200 km.

Ką Jums reiškia bėgimas – poilsį, savęs išbandymą ar konkurenciją?

Bėgimas man yra gyvenimo dalis. Jis leidžia būti aktyviam, sveikam ir išnaudoti savo fizinius gebėjimus. Man bėgimas taip pat asocijuojasi su noru konkuruoti ir siekti rezultato. Sakyčiau, kad tai – visų šių dalykų visuma.

Geri bėgimo rezultatai leistų įgyvendinti svajonę – tapti sporto meistru. Kad tai pasiekčiau, maratoną turiu įveikti per 2 val. 22 min. Kryptingai dirbu, kad tai taptų realybe!

Ar atsimenate savo pirmąsias varžybas? Koks įspūdis labiausiai įstrigo jose?

Nesu tikras, ar tai buvo pirmos varžybos, bet pamenu, kad 2012 m. sausį pradėjau sportuoti ir dalyvavau, berods, Vilniaus miesto varžybose. Po pusantro mėnesio treniruočių Kauno manieže bėgau 800 metrų, kuriuos reikėjo įveikti per 2 min. 12 sek. Nubėgus per 2 min. 8 sek., buvo galima patekti į Lietuvos čempionatą.

Pirmąjį trasos ratą pradėjau labai greitai, tačiau antrajame rate smarkiai sulėtėjau – fiziškai pervargau, raumenys atsisakė, pykino ir temo akyse.

Tai buvo vienos pirmųjų varžybų, tad patirties dar trūko, o mane vedė maksimalizmas. Visgi atsistatyti po šio išsikrovimo buvo gana lengva – tuomet man buvo dvidešimt metų. Natūralu, kad su amžiumi atsigauti tampa sudėtingiau.

Po varžybų padeda tinkamas miegas, maistas ir lengvas judėjimas – tai leidžia organizmui atsigauti po fizinio pervargimo.

Kokios varžybos šiuo metu yra Jūsų planuose? Kokius tikslus, kaip bėgikas, keliate sau 2026-iesiems – ar taikysitės į lietuviškas, europines, o gal pasaulines trasas?

Iki pavasario dalyvausiu tik varžybose, kurios įprastai vyksta Lietuvoje. Jei pasitaikys galimybė bėgti užsienyje, tai greičiausiai bus netoliese – Lenkijoje arba Latvijoje. Planuoju dalyvauti Rygos maratone.

Visus maratonus Lietuvoje bėgsiu, o sezoną pradėsiu kovo 11 d. Jonavoje. Dalyvausiu ir Kauno maratone.

Dažniausiai susitelkiu ties vienu pagrindiniu maratonu, o kiti varžybų startai tiesiog dėliojasi aplink šį pagrindinį. Anksčiau pagrindiniu man buvo Kauno maratonas, tačiau šiemet dar neaišku, kaip bus.

Kaip pavyksta derinti atsakingą ugniagesio-gelbėtojo darbą ir treniruotes?

Kad pavyktų suderinti darbą su bėgiojimu, tenka paaukoti dalį miego. Anksčiau keldavausi 4 val. ryto, kad prieš darbą spėčiau nubėgti apie 18 km. Po bėgimo eidavau į sporto salę, kur praleisdavau iki 40 minučių, o pasportavęs važiuodavau į darbą. Dabar keliuosi vėliau ir einu į sporto salę dienos metu.

Ugniagesio darbas bėgikui yra palankus – laisvomis dienomis galima daugiau pabėgioti, atlikti jėgos pratimus ir intensyviau treniruotis. Darbo dienomis treniruotės būna lengvesnės: bėgu trumpiau, o pratimai nėra tokie intensyvūs.

Mėgstu bėgioti, tačiau stengiuosi, kad šis pomėgis nevogtų laiko iš šeimos.

Ar turite mėgstamiausią vietą bėgiojimui?

Man patinka bėgti visur, kur dar nesu buvęs. Nuvažiuojame pas žmonos senelius į Plungę – bėgu ten. Smagu bėgioti pajūriu arba kelionėse. Savaitgaliais stengiuosi išvykti į Druskininkus ar Birštoną, kur visada malonu pabėgioti.

Kiekviena nauja aplinka bėgant suteikia daugiau malonumo nei tas pats maršrutas iš dienos į dieną. Kai bėgi naujomis vietomis, nebegalvoji vien apie patį bėgimą – gali tyrinėti aplinką, pastebėti kitokį namą, keliuką ar medį. Nauja aplinka leidžia pamiršti bėgimą, todėl jis tampa lengvesnis ir malonesnis.

Žinomose vietose dažnai pagauni save skaičiuojant kilometrus, o pats bėgimas tampa monotoniškas. Man labai patinka bėgti su kitu žmogumi – galima pasikalbėti, aptarti dienos ar savaitės įvykius. Bėgimas ne vienam suteikia daug džiaugsmo.

Jei vieną dieną tektų atsisakyti bėgimo, koks kitas hobis ar veikla galėtų jį pakeisti?

Sportas ir judėjimas man yra būtini. Jei nebėgiočiau, kitokia sportinė veikla turėtų kompensuoti prarastą judėjimą – gal važinėčiau dviračiu, lankyčiau sporto salę arba žaisčiau krepšinį ar futbolą. Man svarbu būti aktyviam ir nuolat judėti. Negaliu įsivaizduoti savęs be sporto.

Kodėl bėgiojimas yra svarbus kiekvienam iš mūsų?

Bėgiojimas stiprina širdį ir kraujagysles, gerina kraujo apytaką ir padeda mažinti kraujo spaudimą. Reguliariai bėgiojant stiprinama ištvermė ir lavinamas disciplinos pojūtis. Nors pernelyg didelis krūvis gali būti nesveikas, lengvas bėgimas ir judėjimas yra itin svarbūs kiekvieno iš mūsų sveikatai ir gerai savijautai.