Pavasarį, atšilus orams ir pradžiūvus pernykštei žolei, Vilniaus rajone padaugėja gaisrų atvirose teritorijose. Nors apie žolės deginimo pavojus kalbama kasmet, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai bando tokiu būdu tvarkyti savo sklypus. Tačiau tokie veiksmai gali turėti labai rimtų pasekmių.

Net ir nedidelė ugnis sausose pievose gali greitai išplisti. Pučiant vėjui liepsna gali akimirksniu aprėpti didelį plotą, o tai kelia pavojų ne tik namams ir ūkinėms patalpoms, bet ir miškams. „Net ir mažas žolės gaisras gali išsiplėsti labai greitai, todėl gyventojai raginami nedeginti pernykštės žolės ir rinktis saugius aplinkos tvarkymo būdus“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas.

Žolės deginimas daro žalą ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Degant žolei žūsta smulkūs gyvūnai ir vabzdžiai, sunaikinami paukščių lizdai, o dirvožemis gali būti pažeidžiamas. Be to, gaisrų gesinimas reikalauja nemažų ugniagesių pajėgų, todėl tuo metu negalima suteikti pagalbos kitose vietose. Kiekvienas nedegintos žolės atvejis padeda saugoti aplinką ir sumažinti ugniagesių darbą ekstremaliose situacijose.

Svarbu žinoti, kad žolės deginimas yra draudžiamas, o už tokį pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Todėl vietoje ugnies naudojimo gyventojai turėtų rinktis saugius alternatyvius būdus: šienauti žolę, kompostuoti pernykštę žolę arba mulčiuoti. Šios priemonės ne tik apsaugo jūsų sklypą ir turtą, bet ir padeda išsaugoti vietinę fauną bei augaliją.

Pastebėjus degančią žolę ar kilus gaisrui, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Laiku pranešus apie pavojų galima išvengti didesnių nuostolių ir apsaugoti žmones bei jų turtą. Kiekvieno gyventojo atsakingas elgesys prisideda prie saugesnės aplinkos visiems.

Statistika rodo, kad problema yra reali ir ne teorinė. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos duomenimis, pernai ugniagesiams reikėjo atlikti gelbėjimo darbus 287 kartus, kai vykti teko dėl degančios žolės, neprižiūrimų laužų, miško pakločių gaisrų ar nukritusių laidų. Didžiausias tokių gaisrų kiekis fiksuotas Avižienių ugniagesių komandoje, kur į gaisrus dėl degančios žolės ar miško paklotės vykti teko net 63 kartus. Šie skaičiai aiškiai parodo, kokį pavojų kelia neatsakingas elgesys su ugnimi atvirose teritorijose.

„Nedeginkime žolės – rinkimės saugius sprendimus. Atsakingas elgesys ne tik padeda išvengti nelaimių, bet ir saugo gamtą, mūsų kaimynus bei pačius save” – sako Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Pavasaris gali būti gražus metas ne tik darbui sklype, bet ir saugiam laiko leidimui gamtoje.