Vilniaus rajono ir Korycino ugniagesių bendradarbiavimas leidžia užtikrinti saugumą pasienyje

Vykstant bendram Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos ir Korycino valsčiaus projektui „Reagavimo į nelaimes pasienio zonoje sistemų stiprinimas miškų ir durpynų ekosistemose“, finansuojamam pagal „Interreg VI-A Lietuva–Lenkija“ programą, kalbinome Korycino valsčiaus iždininką Andrzej Waszczeniuk ir Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vyriausiąjį specialistą ir Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininką Artūrą Vaišnorą.

Interviu su Andrzej Waszczeniuk

Kodėl ES Interreg projektas reikalingas?

ES „Interreg“ projektas yra labai svarbus, nes stiprina gyventojų saugumą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose. Kasdien ne visada susimąstome apie galimas grėsmes ar nelaimes, tačiau joms įvykus tampa aišku, kokį svarbų vaidmenį atlieka ugniagesiai gelbėtojai ir kiek reikšmingas yra operatyvus reagavimas.

Todėl tiek Lietuvos, tiek Lenkijos savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad gelbėjimo tarnybos veiktų greitai, koordinuotai ir profesionaliai. Tokie projektai leidžia stiprinti ugniagesių pasirengimą, gerinti techninę bazę, dalintis patirtimi ir efektyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Kodėl ugniagesiai savanoriai yra tokie svarbūs?

Įvairių grėsmių atvejais – ar tai būtų miškų gaisrai, ar kitos nelaimės – dažniausiai pirmieji į įvykio vietą atvyksta ugniagesiai savanoriai. Taip yra todėl, kad jie dirba arti savo bendruomenių ir gerai pažįsta vietovę.

Jų greitas reagavimas dažnai yra lemiamas veiksnys gelbstint žmonių gyvybes ir turtą. Lenkijoje valstybinė tarnyba dažnai perima vadovavimą vėliau, tačiau savanorių pirmasis veiksmas neretai būna kritiškai svarbus.

Dėl to savivaldybės investuoja į jų įrangą ir mokymus, kad reagavimas būtų kuo efektyvesnis ir profesionalus.

Ar ateityje ES projektai galėtų būti skirti naujoms grėsmėms?

Gyvenimas keičiasi, todėl keičiasi ir grėsmės. Dar neseniai aktualūs buvo elektrinių ir hibridinių automobilių gaisrai, susiję su ličio jonų baterijomis, kurios gali sukelti itin aukštas temperatūras ir sudėtingus gesinimo scenarijus.

Tokie gaisrai reikalauja specialių metodų – nuo ilgalaikio aušinimo vandeniu iki specialių konteinerių naudojimo.

Šiuo metu šis Interreg projektas orientuotas į miškų ir durpynų gaisrus, kurie tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje kelia didelę riziką aplinkai. Ateityje, tikėtina, didesnis dėmesys bus skiriamas ir naujoms grėsmėms, pavyzdžiui, incidentams, susijusiems su dronais.

Interviu su Artūru Vaišnoru

Kodėl Vilniaus rajono ugniagesiai dalyvauja projekte?

Vilniaus rajono savivaldybė daug dėmesio skiria gyventojų saugumui, civilinei saugai ir bendruomenių stiprinimui. Tokie projektai parodo, kad svarbu investuoti ne tik į techniką, bet ir į žmones, jų pasirengimą bei tarpusavio bendradarbiavimą.

Taip pat labai svarbus Lietuvos ir Lenkijos partnerystės aspektas – nelaimės nepaiso sienų, todėl bendri mokymai ir patirties mainai yra ypač reikšmingi.

Apie patį projektą

Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija kartu su Korycino valsčiumi įgyvendina Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programos projektą, kurio vertė siekia apie 1,47 mln. Eur iš jų apie 1,18 mln. Eur finansuoja Europos sąjunga.

Projektas „Reagavimo į nelaimes miškų ir durpynų ekosistemose pasienio zonoje sistemų stiprinimas“ yra vykdomas nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2027 m. balandžio 30 d.

Projekto tikslas – stiprinti krizių valdymo sistemą bei skatinti veiksmingą, koordinuotą ir nuoseklų požiūrį į miškų ir durpynų ekosistemų nelaimių prevenciją bei jų padarinių mažinimą. Projektu taip pat siekiama didinti pasienio bendruomenių saugumą ir informuotumą, Lietuvos ir Lenkijos ugniagesių komandoms vykdant bendras veiklas ir kuriant efektyvias miškų bei durpynų gaisrų valdymo strategijas.

Įgyvendinant projektą bus:

  1. įsigyjami tris gaisriniai automobiliai, po vieną kiekvienam iš projekto dalyvių;
  2. įranga;
  3. rengiamos gaisrų gesinimo treniruotės ir varžybos;
  4. ugniagesių ir jaunųjų ugniagesių stovykla;
  5. parengtos bendros miškų ir durpynų gaisrų gesinimo gairės ir valdymo praktika.

Nuotraukų autorinės teisės priklauso Vilniaus rajono savivaldybei.